Nežinau, kodėl kas naktį
Šaukia jie mane vardu
Grįžta jie kas naktį
Verčia mane eit kartu
Bet aš tvirtai įaugus į žemę, žemę
Kaskart atsilaikau, kai jie veja, veja
Žinau, kas aš esu
Jaučiau tai nuo pradžių
Žinau, kad tu žinai
Mes - deivės, mes - deivės
Jau niekas nepakeis
Manosios prigimties
Žinau, kad tu žinai
Mes - deivės, mes - deivės
(Mes - deivės)
(Mes - deivės, mes - deivės)
Sakai, kad nori būti tu kažkuom
Bet turi jau viską - pažvelk iš vidaus
Mūsų rankose tiek daug šviesos
Pažiūrėk į mane - neeilinė dvasia
Saugoju ją (saugoju ją), puoselėju ją
Mums duota dalia - mylėti save ir žinoti save (žinoti save, žinoti save)
Ir aš tvirtai įaugus į žemę, žemę
Kaskart atsilaikau, kai jie veja, veja
Žinau, kas aš esu
Jaučiau tai nuo pradžių
Žinau, kad tu žinai
Mes - deivės, mes - deivės
Jau niekas nepakeis
Manosios prigimties
Žinau, kad tu žinai
Mes - deivės, mes - deivės
Mes - deivės, (mes - deivės)
(Mes - deivės, mes - deivės)
Žinau, kad tu žinai (mes - deivės)
(Mes - deivės, mes - deivės)
Žinau, kas aš esu
Jaučiau tai nuo pradžių
Žinau, kad tu žinai
Mes - deivės, mes - deivės
Jau niekas nepakeis
Manosios prigimties
Žinau, kad tu žinai
Mes - deivės, mes - deivės
Comments (0)